kertiklis

kertìklis sm. (2) 1. Š bot. gaidžiukas, peštukas (tokia žolė): Dirvonuose auga daugiausia kertiklių Mrk. 2. Mt zool. vijūninių šeimos atvirapūslė žuvis, šlyžys (Cobitis barbatula). 3. žr. kertukas 2: Kertikliai sukapojo šiaudus Smn. 4. zool. balandis: Parodyk, Tafiliuk, kaip tavo kertikliai iš vanago paspruko P.Cvir.